Pagrindinis

Kviečiame susipažinti su naujausia "FoodDrinkEurope" ataskaita "Rodikliai ir tendencijos Europos maisto ir gėrimų pramonėje".

Europos maisto ir gėrimų pramonėje dirba daugiau kaip 4,57 milijonai žmonių, o apyvarta siekia 1,1 trilijono eurų; tai tampa didžiausia ES gamybos pramone. Maždaug pusėje iš 28 ES valstybių narių maisto ir gėrimų pramonė yra didžiausia darbdavė gamybos srityje.

Spalio 22 d. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovai susitikę su LR Sveikatos apsaugos ministru A. Veryga  aptarė  darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo laiko ir kitas specifines darbo problemas.

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga yra asocijuotas Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos narys. 

Spalio 19 d. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos būstinėje buvo nagrinėjami darbdavio ir darbuotojų siūlymai "Mondelez Lietuva Production" kolektyvinės sutarties projektui.

1993-2000 metais kompanija vadinosi „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ ir buvo viena pirmųjų užsienio investuotojų Lietuvoje, į šalį atnešusi tarptautinius verslo standartus. Būtent tiesioginės užsienio investicijos lėmė, kad šiandien Kaune esantis fabrikas yra svarbia korporacijos gamyklų tinklo dalimi ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Nuo 2013 metų balandžio šis fabrikas tapo atskiru juridiniu vienetu „Mondelez Lietuva Production“.

„Mondelez Lietuva Production“  veikia LMP profesinė sąjunga, kuriai priklauso daugiau nei trečdalis įmonės darbuotojų. Europos darbo taryboje įmonę atstovauja Arūnas Vilčinskas.

Tikras paradoksas – lietuviai ypač nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tačiau darbo keisti dėl to nenori, rodo atliktas tyrimas. Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis kalbėdamas apie tyrimą tikina, kad ne vien pinigai daro žmogų laimingu, tačiau 1000 eurų „į rankas“ lietuvis būtinai turėtų gauti. Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjęs Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigė, kad praeitų metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 9 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu. Stebina tai, kad nepasitenkinimą dėl savo atlyginimo jaučia daug dažniau didesnes nei vidutines pajamas uždirbantieji.

Skaitykite daugiau ČIA. 

ES turi užtikrinti, kad dėl dirbtinio intelekto revoliucijos neiškiltų grėsmė darbo kokybei Europoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje teigia, kad darbuotojų ir protingų mašinų sąveika turi būti reglamentuojama, kad žmonės niekada nebūtų valdomi mašinų.

Seime pradedant svarstyti parduotuvių darbo savaitgaliais ribojimus, prekybininkai užsakė tyrimą, kuris teigia, kad tai atneštų žalą ekonomikai, sumažintų ir biudžeto pajamas. Skaitant tokias kritiškas tyrimo išvadas, galima pamanyti, kad šis užsakytas lobistų ir vienareikšmiškai tarnauja jų interesams. O kur darbuotojas? Kaip visada pamirštas?

Spalio 16 d. 14.00 val, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A. Vivulskio g. 11, 201 salė) vyks Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis. Posėdžio darbotvarkė.

Dabartinė Europos Komisija ir Parlamentas turi iki 2019 m. gegužės mėnesio "pakeisti taisykles", siekiant užtikrinti orų darbą ES piliečiams, kurie vis labiau nusivilia dėl nesaugaus darbo, prasto darbo užmokesčio ir didėjančios nelygybės.

Rugsėjo 28 d. toliau vyko  derybos dėl kolektyvinės sutarties Vičiūnų grupės įmonėse Plungėje.

Šią savaitė laukiama vadovų atsakymo dėl darbo užmokesčio didinimo sąlygų ir periodiškumo, kolektyvinės sutarties išplėtimo visiems įmonių grupės darbuotojams sąlygų ir kt.  Kartu deramasi ir dėl aukštesnio lygmens sutarties dėl darbo režimo, dirbant 12 val. trukmės pamainomis sąlygų. Susitarimas apimtų apimtų 5 "VIČI" grupės įmones Plungėje (UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Vičiūnai ir partneriai“, UAB "Baltic food partners", UAB „Plungės duona“, UAB "Orka foods") ir daugiau kaip 2000 darbuotojų.

Tvarios socialinės apsaugos sistemos, pagrįstos solidarumu ir lygybe, turės didelę įtaką Europos ateičiai. Galimybė naudotis socialine apsauga yra pagrindinis teisingos visuomenės elementas, tačiau daugeliui Europos darbo rinkos žmonių, ypač dirbantiems netipinį darbą, ir savarankiškai dirbantiems asmenims, ši galimybė tampa vis labiau nepakankama, todėl EESRK rugsėjo plenarinėje sesijoje pareikšta nuomone ragino visų lygių valdžios institucijas, taip pat pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius Europos Sąjungoje bendradarbiauti siekiant atkurti socialinį tvarumą, "kurio tikslas - sukurti vienodas sąlygas socialinėje srityje, kurioje visi, kuriems taikomos vienodos taisyklės ir panašios sąlygos, galėtų naudotis socialine apsauga ".