Pagrindinis

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai jaunųjų darbuotojų darbe yra nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, neišmokamas darbo užmokestis, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas jų darbo bei poilsio laiku.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. VDI specialistai pažymi, kad siekiant išvengti neteisėto darbdavių elgesio, kiekvienas pradedantis dirbti vaikas (nuo 14 metų iki 16 metų) ar paauglys (nuo 16 metų iki 18 metų) turi žinoti, kokie papildomi reikalavimai taikomi pradedantiems dirbti asmenims iki18 metų.

Gegužės 17 d. įvyko eilinis LPSK valdybos posėdis. Pirmuoju klausimu jame aptartos situacijos, susidariusios AB „Achema“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė informavo apie darbuotojų protesto akciją, kuri susilaukė atgarsio viešojoje erdvėje, kitų profesinių sąjungų ir konfederacijos palaikymo. Pastaruoju metu įmonės vadovybė susitikinėjo su darbuotojais, tačiau į susitikimus nebuvo įleidžiami profesinės sąjungos atstovai taip užkertant kelią jiems atstovauti profesinės sąjungos nariams. „Tikėtina, kad bendrovė  koreguos atlygio sistemą, indeksuos darbuotojų atlyginimus, tačiau vengs pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurioje būtų įsipareigojimai kasmet indeksuoti atlyginimus, metinį paskatinimą skirti visiems darbuotojams bei neriboti viršvalandinio darbo“, – posėdyje sakė pirmininkė.

Kitais metais minimali mėnesinė alga galėtų didėti 9,6 proc. arba 62 eurais iki 703 eurų popieriuje. Tokį skaičių Trišalei tarybai pateikė Lietuvos bankas.

Pagal šią sumą profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai spręs, kokį dydį siūlyti deryboms. 

Kotrynos Tamoševičienės, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorės, pristatymas „Lietuvos banko rekomendacija dėl MMA didinimo“ Trišalėje taryboje 2021 m. gegužės mėn. 11 d.

Net 3 iš 5 darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) nurodo turintys su darbu susijusių kaulų-raumenų sistemos sutrikimų ir net 60 proc. visų darbuotojų, turinčių su darbu susijusių sveikatos problemų šiuos įvardija, kaip rimčiausius. Rizika didėja ir darbuotojų emociniame lygmenyje – ES duomenimis, net 68 proc. darbuotojų nurodo, kad patiria su darbu susijusį stresą, dėl kurio ilgainiui išsivysto kitos sveikatos problemos, tačiau šiuo darbo aspektu įmonėse rūpinamasi dar per mažai.

Daugiau apie tai rasite ČIA.

Gegužės 7 d. Europos sąjungos (ES) lyderiai, institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai susitiko Porte, siekdami surasti bendrą poziciją kovai su skurdu ir lygybės skatinimui po pandemijos.

Žymūs ekonomistai, profesoriai, atsižvelgdami į vyksiantį viršūnių susitikimą parašė atvirą laišką, kuriame aptarė ir šiuo metu ES institucijose svartomą „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyvą. Sveikindami direktyvą, ekonomistai teigia, kad minimalių atlyginimų palaikymas teisės aktais tikrai užtikrintų, jog dirbantys žmonės nebegyventų žemiau skurdo ribos ir, kad tai labai svarbi priemonė, siekiant atsitiesti po pandemijos. Nors judama teisinga linkme, tačiau, kaip ir ES socialinių veiksmų planui, taip ir šiai direktyvai vis dar “trūksta ambicijų“.

Per pirmąjį karantiną, kuris buvo įvestas dėl COVID-19 pandemijos, nuotoliniu būdu dirbančių asmenų skaičius ES staiga išaugo nuo 5 iki 40 proc. Praėjus metams, kai ir toliau dirbama nuotoliniu būdu, vis dar sunku tinkamai įvertinti šios darbo formos poveikį darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir ilgalaikės perspektyvos, kad būtų galima pasinaudoti šios darbo formos teikiama nauda ir sumažinti jos keliamą riziką.