Pagrindinis

Po keturias dienas trukusių sunkių derybų su 27 Europos Sąjungos valstybių lyderiais, liepos 21 d. Briuselyje buvo pasiektas Europos Vadovų Tarybos susitarimas dėl precendento neturinčio 750 milijardų eurų fondo, skirto Europos ekonomikai atkurti po COVID-19 krizės, sukūrimo. 390 mlrd. € priemonių rinkinio lėšų bus paskirstyta valstybėms narėms dotacijų forma, o 360 mlrd. € – paskolų forma. Be ekonomikos atkūrimo fondo, jie taip pat susitarė ir dėl ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto, kurio vertė bus 1074 mlrd. €.

Reaguodamas į Europos Vadovų Tarybos priimtą ES atkūrimo planą, ETUC generalinis sekretorius Luca Visentini, teigė, kad ES atkūrimo plano priėmimas yra gera žinia 60 milijonų žmonių visoje ES, kurie priklauso nuo skubių investicijų, tam, kad išsaugotų savo darbo vietas bei išvengtų ilgalaikio nedarbo, todėl ETUC vardu dėkoja Europos Vadovų Tarybos prezidentui Charles Michel, EK pirmininkei Ursula von der Leyen bei labiau į ateitį orientuotiems lyderiams už jų atkaklumą siekiant susitarti sunkiausiose visų laikų ES derybose.

2020 m. liepos 21 d.  14.00 val. vyks  Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis. 

Posėdis vyks nuotoliniu būdu. Posėdžio darbotvarkė.

1 ir 2 darbotvarkės klausimų medžiaga; nuorodos į darbotvarkės 1 ir 2 klausimų medžiagą:  1- ČIA; 2 -  ČIA;  2 darbotvarkės klausimo medžiaga1, 3 darbotvarkės klausimo medžiaga1; 3 darbotvarkės klausimo medžiaga2; 3 darbotvarkės klausimo medžiaga3; 4 darbotvarkės klausimo medžiaga; papildomo darbotvarkės klausimo medžiaga.

Europos Komisija šiandien paskelbė ilgai lauktas sezoninių darbuotojų apsaugos gaires. Laisvas darbuotojų judėjimas ir teisė įsidarbinti kitoje Sąjungos šalyje yra pamatinis ES principas, todėl valtybės narės raginamos užtikrinti, kad sezoniniams darbuotojams būtų taikomos vienodos sąlygos su vietos darbuotojais, draudžiama juos diskriminuoti dėl pilietybės ir kt.

ES valstybės taip pat turėtų sustiprinti šios srities patikras bei užtikrinti kokybišką iš užsienio atvykusių darbuotojų būstą, kuris turėtų būti nesusietas su jų atlygiu. Pasak EK, sezoniniai darbuotojai taip pat turi turėti teisę naudotis tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip  ir piliečiai. 

Šiandien dalis bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių Vilniuje paskelbė streiką dėl sumažintų paslaugos teikimo tarifų ir darbo sąlygų. Ankščiau 3 eurus  už vieną maisto pristatymą siekęs bazinis užmokestis buvo sumažintas iki 2,8 euro, o apie beveik 200 eurais per mėnesį sumažėsiantį atlyginimą darbuotojai sužinojo paskutinę dieną.  

Nesulaukę jokio paaiškinimo, darbuotojai savo nusivylimą išreiškė streiku. Tai parodo, kad tokia verslo koncepcija nėra gera ir yra sveikintina, kad žmonės siekia geresnių sąlygų. Dirbant be darbo sutarčių ir neturint darbuotojams priklausančių teisių bei socialinių garantijų, noras bent jau kompensuoti išlaidas, patirtas naudojant asmenines darbo priemones, dviračius, kaukes ir kt. yra neabejotinas. Tokiu pavyzdžiu pasekti turėtų ir kiti skaitmeninių platformų darbuotojai.

Remiantis naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita ir prieš keletą dienų paskelbta nedarbo pasaulyje statistika, COVID-19 pandemija pasaulyje sukėlė vieną blogiausių darbo vietų krizių po Didžiosios depresijos. Tokia situacija kelia skurdo ir nelygybės pavojų, kurį pasaulis pajustų kitais metais. Todėl, šalys dabar turi padaryti viską, ką gali, kad ši nedarbo krizė netaptų socialine krize. Geresnės ir atsparesnės darbo rinkos atstatymas yra būtina investicija į ateitį ir ateities kartas.

Savalaikis ir kokybiškas socialinis dialogas darbo vietoje yra būtinas ramstis užtikrinant išeitį iš COVID-19 krizės socialiai atsakingai.

Europos komisijos teigimu, nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomika patirs gilų nuosmukį. Kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau nei manyta pavasario prognozėje, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis nei tikėtasi.

2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc. Prognozuojama, kad visos ES ekonomika 2020 m. susitrauks 8,3 proc., o 2021 m. augs 5,8 proc. Taigi numatoma, kad 2020 m. nuosmukis bus gerokai didesnis nei prognozuota pavasario prognozėje (7,7 proc. euro zonoje ir 7,4 proc. visoje ES). Augimas 2021 m. taip pat bus šiek tiek mažesnis nei prognozuota pavasarį.