Kalendorius
 |
2010 09 |
 |
|
|
Pagrindinis
|
Socialinio draudimo fondas |
VALSTYBĖS AUDITAS VYRIAUSYBEI TURĖJO DAUGIAU PASTABŲ NEI "SODRAI"
„Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šiuo
metu kompensuojamos ne tik prarastos darbo pajamos, nuo kurių buvo
apskaičiuotos ir mokėtos socialinio draudimo įmokos. Be to,
pastaraisiais metais buvo didinamos „Sodros“ išmokos, nedidinant įmokų
tarifo ir papildomai neskiriant valstybės lėšų. Tai svarbiausios
priežastys, dėl kurių fonde stinga lėšų“, - teigia valstybės
kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama Valstybinio socialinio
draudimo fondo veiklos auditą.
Auditoriai nurodė, kad valstybinio socialinio
draudimo išmokų dydžiai mažai tepriklauso nuo sumokėtų valstybinio
socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, 800 Lt atlyginimą gaudavusio
asmens pensija šiuo metu yra 500 Lt, o tris kartus didesnį atlyginimą
gaudavusio asmens pensija yra tik 709 Lt. Auditorių nuomone, tikslesnė
įmokų ir išmokų proporcija skatintų visuomenės narius labiau pasitikėti
valstybinio socialinio draudimo sistema, legaliai dirbti ir mokėti
socialinio draudimo įmokas.
Kai kurios valstybinio socialinio draudimo išmokos turi socialinės
paramos požymių. Pavyzdžiui, našlių pensijos mokamos ne visiems
našliams, o tik pensinio amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš
dalies darbingais. Be to, valstybinio socialinio draudimo išmokas
didina į asmens draudžiamąsias pajamas įskaitomos kai kurios pajamos,
nuo kurių nebuvo apskaičiuotos ir mokėtos valstybinio socialinio
draudimo įmokos, į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo neturėjo
darbo santykių ar už tą laikotarpį nemokėjo socialinio draudimo įmokų.
Auditoriai turėjo pastabų dėl motinystės ir tėvystės išmokų skyrimo.
Pavyzdžiui, gimus keliems vaikams, vienu metu mokamos kelios išmokos,
todėl prarastos darbo pajamos tuo pačiu laikotarpiu kompensuojamos
kelis kartus. Taip pat nustatyta, kad dėl to paties draudžiamojo įvykio
padarinių gali būti mokamos kelios išmokos. Pavyzdžiui, taip gali būti
mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo kompensacija.
Auditorių nuomone, valstybinio socialinio draudimo lėšos neturėtų būti
naudojamos Lietuvos darbo biržai ir jos struktūriniams padaliniams,
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai išlaikyti bei aktyvios darbo
rinkos politikos priemonėms finansuoti. Dalis valstybinio socialinio
draudimo lėšų naudojama profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų
prevencijai. Už jas privačios įmonės, viešosios įstaigos kas treji
metai gali įsigyti gamybos priemonių, įrangos ir kito ilgalaikio turto,
kurio dalis tampa privačia nuosavybe.
Kaip pažymi auditoriai, jei „Sodros“ lėšos praėjusiais metais būtų
naudotos tik išmokoms, kuriomis kompensuojamos prarastos darbo pajamos,
būtų sutaupyta daugiau kaip pusė milijardo litų.
Dalis socialinio draudimo įmokų yra tik surenkama į Valstybinio
socialinio draudimo fondą, o vėliau pervedama į pensijų kaupimo,
Privalomojo sveikatos draudimo, Užimtumo fondus. Todėl pensijoms, ligos
ir motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio
draudimo išmokoms „Sodros“ biudžete šių metų pirmąjį pusmetį liko tik
73 proc. visų įplaukų. Į pensijų kaupimo fondus jau pervesta 3,2 mlrd.
Lt fondo lėšų. Dėl pensijų reformos susidaręs „Sodros“ deficitas turėjo
būti kompensuotas, tačiau iš valstybės biudžeto į „Sodrą“ buvo pervesta
mažiau negu pusė jos prarastų lėšų.
„Sodros“ biudžetui administruoti panaudojama apie 2 proc. visų jo lėšų.
Valstybės kontrolė nurodė, kad „Sodros“ veiklos sąnaudos galėtų būti
mažesnės. Pavyzdžiui, būtų galima sumažinti ne pagrindines
administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių, reikėtų
reglamentuoti, kokiais atvejais pensijos ir kitos išmokos gavėjams
pristatomos į namus nemokamai. Sąnaudos būtų mažesnės ir tuo atveju,
jei fondui būtų kompensuotos patirtos pensijų kaupimo, Privalomojo
sveikatos draudimo ir Užimtumo fondų administravimo išlaidos, jei
paskolų palūkanos ir jų administravimo mokesčiai būtų mokami ne iš
„Sodros“ lėšų.
Valstybės kontrolė kaip pirmaeilį uždavinį nurodė būtinybę keisti
teisės aktus, kad valstybinio socialinio draudimo išmokomis būtų
kompensuojamos tik dėl draudžiamųjų įvykių prarastos pajamos, nuo kurių
buvo apskaičiuotos ir mokėtos įmokos, o socialinio draudimo išmokų
dydžiai būtų susieti su mokėtų įmokų dydžiais ir laikotarpiu, už kurį
buvo apskaičiuotos ir mokėtos įmokos. Tais atvejais, kai teisės aktais
padidinamos kai kurios valstybinio socialinio draudimo išlaidos,
nedidinant įmokų tarifo, arba sumažinamos įmokos, Vyriausybei siūloma
atsiradusį pajamų ir išlaidų skirtumą dengti iš kitų šaltinių.
Valstybinio audito ataskaita Valstybinio socialinio draudimo sistema
www.vkontrole.lt
|
|
|
