P. GYLYS: ANTROS PAKOPOS PENSIJŲ FONDUS REIKIA NACIONALIZUOTI
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pasiūlė dar vieną
Lietuvos gelbėjimo plano dalį – reformuoti „Sodrą“ ją panaikinant. Visi
žinome, kad bendra LLRI instituto siūloma šalies gerovės gelbėjimo
strategija yra visiška ir galutinė visos šalies (viso turto ir visos
veiklos) privatizacija nepaliekant erdvės viešiesiems reikalams,
valstybei. Tai matyti ir iš tik ką minėto dalinio plano.
Pagal LLRI prezidentę Rūtą Vainienę reiktų panaikinti nedarbo,
motinystės draudimą, per privalomą sveikatos draudimą užtikrinti tik
pagrindines medicinines paslaugas (už kitas reiktų primokėti privačiai
arba per privatų sveikatos draudimą). Be to, ji siūlo atsisakyti
„Sodros“ mokesčio dalies, kurią už darbuotoją moka darbdavys. Tokiu
atveju sumažėtų „Sodros“ pajamos, o išmokos kurį laiką išliktų, nes
tektų vykdyti ankstesnius „Sodros“ įsipareigojimus, o trūkstamą sumą
reiktų paimti iš valstybės biudžeto.
Kadangi biudžete pinigų
stinga ir jų visada stigs, valstybė turėtų skolintis arba išparduoti
dar turimą turtą, pvz. dar neprivatizuotas valstybines įmones, o gal ir
ligonines, poliklinikas ir t. t. Pagal pasiūlymo autorius, naikinant
„Sodrą“ žmonės žinos, kad jais niekas (suprask valstybė) nesirūpins,
todėl jie ims patys privačiai taupyti senatvei, ligai, nedarbui ar
motinystei.
Kai nebus „gerosios tetulės“ „Sodros“, kuri suprantama kaip praeities
rudimentas, nes yra solidaraus mąstymo ir veikimo apraiška, žmonės
atsisakys kolektyvinių socialinės saugos schemų ir spręs socialines
problemas individualiai. LLRI pozicija aiški – privačiai sprendžiant
socialines problemas padėti visada pasiruošę privatūs pensijų, draudimo
fondai. Ir tai esą gerai, nes privatūs fondai, LLRI nuomone, yra visada
geriau nei valstybiniai. Pažiūrėkit – sako instituto žmonės – „Sodra“
bankrutuoja.
Visa tai sunku pavadinti kitaip, kaip antivalstybine
propaganda ir socialistinę revoliuciją priartinančiu planu. Pirma, tai
planas siaurinti viešojo intereso sferą, valstybės funkcijas ir jas
perduoti privatininkams. Daugiausia naudos iš to gautų finansų (dauguma
jų – užsienietiškos) institucijos. Kita, manau nesuvokta, socialinė ir
politinė pasekmė – tolesnis socialinės ir politinės įtampos didėjimas
šalyje, stumiamoje XIX amžiaus ekonominio modelio link. O ėjimas į
praeitį reiškia regresą ir revoliucinės patirties kartojimą.
Mano nuomonė yra visiškai priešinga LLRI nuomonei. Viena iš sunkios
„Sodros“ padėties priežasčių yra nevykusi dabartinė makroekonominė
politika, o tiksliau – jos nebuvimas, vadovaujantis rinkos
fundamentalizmo principais. Dabartinė valdžia, kaip ,beje, ir buvusios,
dideliu laipsniu vadovaujasi LLRI skleidžiama individualizmo
ideologija, pagal kurią geriausia yra ta vyriausybė, kuri nedalyvauja
ekonominiame gyvenime. Dabartinė vyriausybė taip ir elgiasi. Bejėgiška
valdžia pagilino iš svetur atėjusią ekonominę krizę, „sukapojo“ BVP,
biudžetą ir taip privedė „Sodrą“ prie dabartinės apverktinos situacijos.
Kita „Sodros“ bėda yra tai, kad dalis jos yra privatizuota. Tai buvo
padaryta apgaule, vogčiomis ir antikonstituciškai. Jeigu iš „Sodros“
nebūtų atiminėjami pinigai (šiais metais Vyriausybė privatiems pensijų
fondams perves 360 mln. Lt) ir pervedami į privačius pensijų fondus (o
tai iš esmės - LLRI projektas), „Sodros“ padėtis būtų geresnė. Tai
fantasmagorija, kai pensininkams pinigų nėra, o finansinės institucijos
yra maitinamos iš mokesčių mokėtojų pinigų (Nobelio premijos laureatas
Josephas Stiglitzas tai pavadintų socializmu turtingiesiems, o aš tai
vadinu feodalizmu beturčiams). Apie tai nei R. Vainienė, nei bankų
analitikai nekalba. Tyli ir politikai. O tai reiškia, kad šioje šalyje
nėra kam ginti viešojo intereso, tačiau gerai ginami privatūs
interesai. Vienas iš tokių viešųjų interesų yra žmonių skurdinimo,
ekonominės nelygybės didėjimo stabdymas. Jeigu procesas nebus
sustabdytas, galima prognozuoti socialinę ir politinę šalies
destabilizaciją.
Šiandien, gilios krizės sąlygomis, kaip niekad
svarbu išlaikyti valstybinę socialinės apsaugos sistemą, kuri remiasi
solidarumu, o ne vien pavienėmis pastangomis pasirūpinti savo asmeniniu
socialiniu saugumu. Viena iš tokių priemonių - sustabdyti „Sodros“ lėšų
pervedimą privatiems pensijų fondams iki krizės pabaigos ir kol bus
išsiaiškintas šios privačių pensijų fondų schemos konstitucingumas.
Geriausia būtų antros pakopos privačius pensijų fondus nacionalizuoti.
Pagrindas tam yra. Pirma, valstybė turi vadovautis nacionaliniais, o ne
privačiais interesais. Antra, žmonės, dalyvaujantys toje schemoje, turi
būti išvaduoti iš baudžiavinės priklausomybės, atgauti teisę rinktis –
dalyvauti jiems toje schemoje ar ne.
Trumpai tariant, vietoje
„Sodros“ privatizavimo valdžia turi galvoti apie neteisėtai atsiradusių
privačių fondų veiklos stabdymą, apie tai, kaip atgauti iš „Sodros“
atimtus pinigus ir apie antrosios pensijų pakopos nacionalizavimą.
Tiems, kurie mano, jog pasiūlymas nacionalizuoti ar stabdyti privačių
pensijų fondų veiklą yra nerealus, priminsiu neseną Argentinos pavyzdį
– ši šalis nacionalizavo privačius pensijų fondus. Ir dangus negriuvo.
P.S.
Laisvosios rinkos instituto žmonės, manau, įsisiautėjo. Taip įvyko
todėl, kad jų nieks nepristabdo ir kad mūsų visuomenėje nesuvokta, jog
jų individuali ekonominė filosofija griauna valstybę. Dėl to jų
institutą esu pavadinęs valstybės likvidatorių institutu. Ir niekas
nesureagavo. Nieks nepaneigė ir nepatvirtino šio teiginio teisingumo.
Tylėjo ir LLRI komanda.
Tai, kad instituto žmonės stengiasi
nuleisti tokius vertinimus negirdomis, bet nepuola aiškinti, kad mano
pozicija ydinga, parodo jų pažiūrų silpnumą. Kai negali nuneigti kokios
nors pozicijos, dedamasi, kad tokios apskritai nėra Jeigu tai netiesa,
pasakykite garsiai, ponia R. Vainiene ir pone Remigijau Šimašiau.
Povilas Gylys
|