Algirdo Syso nuomone visose šalyse nedarbo lygis tarp jaunimo labai didelis ir tai normalu, nes yra sąlygojama patirties, kvalifikacijos trūkumu ir kitais veiksniais, skatinančiais darbdavį rinktis labiau patyrusį darbuotoją, ypač recesijos metu. Reikėtų keisti darbo vietų kūrimo skatinimo politiką, be to, jaučiamos profesinio orientavimo spragos. Be abejo, didžiausia problema nedarbo srityje – krizė, tačiau, dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad universitetuose ruošiama daug nereikalingų specialistų ir valstybė turėtų finansuoti tik užsakyto specialistų skaičiaus mokymus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Juras Požela konstatavo, kad daugėja bedarbių turinčių aukštąjį išsilavinimą ir pakomentavo kas šiuo metu vyksta Vilniaus miesto savivaldybėje: tai jaunimo verslumo skatinimo programa, viešųjų darbų programa, individualios veiklos pažymėjimų lengvatos užsiregistravusiems darbo biržoje, projektas „Laikinieji darbai“ ir t.t.

Tarp galimų veiksmų diskusijos metu paminėti viešieji darbai, užimtumo subsidijavimas, absolventų subsidijavimas pirmus 12 mėn. po studijų baigimo.

Pasiūlyta įkurti jaunimo užimtumo rėmimo grupę, kurią sudarytų darbdavių, darbo biržos ir kitų valstybės institucijų atstovai. Siūlytos lengvatos ir subsidijos socialioms įmonėms (pvz.: įmonė, kai tikslinė grupė sudaro ne mažiau kaip 25% darbuotojų, gauna 3% mokesčių lengvatą). Viena prevencijos priemonių siūloma vientisos šalies teritorijos plėtros skatinimas, tai skatintų absolventus grįžti dirbti į gimtus miestelius, o ne papildyti darbo biržos gretas po studijų pasiliekant sostinėje.

Gaila, kad diskusijai  liko per mažai laiko, tačiau tikimės, kad tai tik pirmas žingsnis rimtesnių diskusijų ir realios veiklos link.

Goda Neverauskaitė

asociacija „LPSK jaunimas“

„Lietuvos profsąjungos“ 2010m.