Tačiau žemiau skurdo ribos atsidūrę žmonės tokius planus braižančius politikus vadina juokdariais. Esą su skurdu reikia kovoti labai konkrečiais darbais, o ne skambiomis frazėmis Briuselio koridoriuose.

Skurdas akis bado ne tik einantiems per Vilniaus centrą. Naujausi tyrimai rodo, kad kas penktas europietis nuolat turi sunkumų apmokėti sąskaitas, dar daugiau žmonių pradeda stigti pinigų net ir maistui pirkti.

Skaičiuojama, kad šeštadalis, arba 80 mln., europiečių gyvena žemiau skurdo ribos.

Europos Komisija priėmė veiksmų planą dešimčiai metų, kaip su tokiu skurdu kovoti. Pabrėžiama, kad daugiausia dėmesio būtina skirti jautriausioms grupėms – vienišoms mamoms, tėvams, vaikams, sergantiems, neįgaliems žmonėms.

Europos Komisija skurdo mažinimo plane nurodo, kad žmonėms būtina užtikrinti būtiniausius dalykus – būstą, maistą, minimalias pajamas, mažinti mokyklas nebaigusių vaikų skaičių, didinti užimtumą, užtikrinti švietimo, sveikatos, socialines paslaugas.

„Uždavinys – iki 2020-ųjų skurstančių ir socialiai atskirtų europiečių skaičių sumažinti 20 milijonų. Šitas uždavinys liečia labai daug žmonių ir yra svarbus šalyse sprendžiant socialines problemas bei mažinant skurdą“, – teigia Europos kovos su skurdu tinklo direktorius Fintanas Farrellas.

Europos Komisija nubrėžė gaires, o kokių tiksliai imtis veiksmų mažinant skurdą, spręs kiekviena šalis atskirai.

„Prioritetai, kaip mažinti skurdą per ateinančius 10 metų, yra didinti žmonių užimtumą. Taip pat siekti, kad visos pagrindinės paslaugos turi būti lygiai prieinamos: elektra, vanduo tikrai neturi tapti Lietuvos verslininkų pasipelnymo šaltiniu, kainos neturi būti didinamos iki tokio lygio, kad žmonės visas savo pajamas atiduotų pagrindinėms paslaugoms“, – sako Baltijos labdaros fondo atstovė Vaida Baranauskaitė.

Kovos su skurdu planą rengiančių politikų klausėsi iš visų ES šalių suvažiavę už skurdo ribos atsidūrę žmonės. Šie politikams negailėjo kritikos – esą  planu, kad kas ketvirtas vargstantysis bus ištrauktas iš skurdo, gali tikėti tik juokdariai. Anot jų, skurdą mažinti reikia realiais darbais.

„Prieš krizę skurdas taip pat egzistavo, taigi mes neturėtume susikoncentruoti vien tik į krizę. Negalvokite, kad kai baigsis krizė, išnyks ir skurdas. Pabrėžiame, kad negali būti karpomos pašalpos ir kitos socialinės išmokos“, – kalbėjo Nelygybės, skurdo, socialinės atskirties ir miesto centro koordinatorė Danielle Dierckx.