„Jau pradėdama studijuoti socialinį darbą žinojau, kad tokių specialistų Lietuvai nereikia, tačiau vyliausi, jog padėtis pasikeis. Dabar matau, kad nepasikeitė“, – kalbėjo 22 metų kaunietė Agnė Kielaitė.

Kaip rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“, vos gavusi diplomą Vytauto Didžiojo universitete absolventė įsiregistravo darbo biržoje ir tęsia darbo paieškas. Jos, trunkančios jau gerą pusmetį, kol kas bergždžios.

Buvusiems A. Kielaitės bendramoksliams sekasi panašiai: tie, kurie turėjo darbą studijuodami, ir toliau dirba tą patį, tačiau tik išimtiniu atveju pagal įgytą universitete profesiją. Dažnas jų paskaitas derino su darbu kavinėje.

„Lietuvoje darbdaviai reikalauja patirties pagal specialybę, o kur jos įgyti?“ – klausė jauna specialistė.

Tokių kaip A. Kielaitė Lietuvoje – tūkstančiai. Susirasti darbo nesiseka ne tik šiemetiniams absolventams.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, tarp bedarbių yra 7300 pernai aukštąsias mokyklas baigusių jaunų žmonių, 3000 jų darbo biržose įsiregistravo šįmet, po dvylikos mėnesių savarankiškų darbo paieškų.

Eiti į darbo biržą juos paskatino pasikeitusi tvarka dėl privalomojo sveikatos draudimo.

Iš viso šalyje yra 33 tūkst. bedarbių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Jie sudaro 10 proc. tų, kuriems nesiseka įsitvirtinti darbo rinkoje.

22–25 metų bedarbių Lietuvoje – 26,9 tūkst. Iš jų 44 proc. – nekvalifikuoti, 23 proc. – įgiję aukštąjį, 33 proc. – profesinį išsilavinimą.

Tarp labiausiai išsilavinusių jaunų bedarbių pusė baigė universitetus, pusė – kolegijas.

Prognozės – tik metams

LDB atlieka darbo rinkai reikalingų specialistų prognozę, tačiau tik metams.

2006-aisiais, kai stojo mokytis šiemetiniai bakalaurai, buvusių paklausiausių specialybių dešimtuko viršūnė iš esmės nesikeitė. Ir prieš ketverius metus, ir šiandien reikalingiausi vadybininkai ir produktų vadovai.

Tiesa, tokių daugiausia ir bedarbių sąraše.

Iš paklausiausių specialybių dešimtuko pasitraukė draudimo agentai ir socialiniai pedagogai, o šiais metais jame atsirado tie, kurių nebuvo 2006-aisiais, – techninės įrangos pardavimo atstovai, apskaitos ir buhalterijos specialistai.

Prieš ketverius metus tarp bedarbių daugiausia buvo bendrojo ugdymo mokytojų, inžinierių, buhalterių ir vadybininkų.

Reikia ne diplomo, o žinių

„Darbo rinkai reikia ne tiek diplomo, kiek žinių. O kai atliekamos kokios nors prognozės, galvojama apie diplomus. Juk jei turime kelis tūkstančius inžinierių, nereiškia, kad jie turi reikiamų rinkai įgūdžių.

Mūsų šalyje šlubuoja studijų kokybė“, – dabartinę padėtį kritikavo Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Žilvinas Martinaitis.

Kaip rašo dienrašti „Lietuvos rytas“, pernai ir šįmet atlikto tyrimo, kurio metu apklausti pastarojo dešimtmečio absolventai, duomenimis, geriausiai darbo rinkoje prisitaiko medikai. Jie daugiausia panaudoja ir universitete įgytų žinių.

Tuo tarpu pramonės ir mechanikos inžinieriai panaudoja 27–44 proc. žinių.

Pasak Ž. Martinaičio, paklausą darbo rinkoje lemia įgūdžiai, kurių dažnas absolventas neturi. Todėl grumtynėse dėl darbo vietos laimi tie, kurie mokėsi gerai ir studijas derino su darbu, o ne moksliukai, visą dėmesį skyrę studijoms.

Kokybė – nepakankama

Bendrovės „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis įsitikinęs, kad specialistų rengimas Lietuvoje visiškai neatitinka darbo rinkos poreikių.

„Lietuvos universitetai turi suprasti, kad negali nereaguoti į rinką. O dabar dažnas štampuoja studijų programas, kurios ir morališkai, ir technologiškai pasenusios.

Mes kartais juokaujame: absolventai susuka savo diplomą ir perriša kaspinėliu, kad pridėję prie akies galėtų geriau matyti eilės darbo biržoje pabaigą“, – cituojamas Š. Dyburis.

Jis išskyrė Vilniaus universitetą ir Tarptautinio verslo mokyklą kaip labiausiai rinkos poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ketina atlikti tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, kokius specialistus turėtų rengti šalies mokyklos.

O kol kas ŠMM nutarė rengti specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams.

Žinias galės atnaujinti apie 1000 aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių. Kursai truks nuo dviejų mėnesių iki metų, ne mažiau kaip ketvirtadalis programos bus skiriama praktiniam mokymui.

Kursus finansuos ir administruos Lietuvos darbo birža. Šiam tikslui dar šiemet numatoma skirti 6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.