2011 m. balandžio 19 d.
„Tai racionalu, kad žmogus visą savo gyvenimą pragyventų maždaug panašiai: nebūtų labai didelių pakilimų ir ypač prabangaus gyvenimo, o paskui labai didelių kritimų ir skurdaus gyvenimo. Tad gaudamas maždaug 70 proc. algos, žmogus gyvens maždaug panašiai kaip ir uždirbdamas atlyginimą. Juk senatvėje gyventojai turi mažiau išlaidų, jeigu, žinoma, užtikrinama sveikatos apsauga“, - teigė ekonomistas VU prof. Romas Lazutka.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka, sakė, jog norintys ateityje gauti padorias, ar didesnes pensijas neturėtų vien pasiklauti Valstybine socialinio draudimo sistema, kuri, anot jo, ir po ilgo laiko neturės tiek resursų užtikrinti adekvačią pragyvenimui pensiją.

„Jeigu mes nesukursime žmogui paskatų mokėti mokesčius „Sodrai“, o man atrodo, kad dabar jų nėra: pensijos mažos, pinigų mažai ir žmonės eina į šešėlį, ima vokelius, tai šioje sistemoje padėtis vargu ar gerės“, - sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.

„Tad mano vienas iš metodų yra individualios sąskaitos, kad žmogui neatrodytų, kad jis pinigus pila į bendrą katilą, o apie tą katilą šoka velniai, kurie sako, kad kai išeisi į pensiją, katile nieko nebebus. Todėl man atrodo, kad šita kryptimi reikia rimtesnių sprendimų: kad būtų pakeisti žmonių paskatos“, - kalbėjo R. Kuodis.

Anot R.Lazutkos, ten, kur prastai veikia demokratinė sistema, ten paprastai yra didelė šešėlinė ekonomika, daug išgrobstoma lėšų ir tuomet atsiranda planai pensiją kaupti kiekvienam sau, savo individualiose sąskaitose.

„Aš pritariu, kad valstybinis socialinis draudimas užtikrina išsigelbėjimą nuo skurdo, bet neužtikrina prabangos. Šiuo atveju ir nereikia, kad užtikrintų, nes prabangą ar bent geresnį gyvenimą turi užsitikrinti kiekvienas sau, tame tarpe ir taupydamas privačiuose pensijų fonduose, - aiškino R. Lazutka. - Tačiau Lietuvoje sukurta privati sistema veikia itin prastai dėl vadinamos informacinės asimetrijos, kai klientai yra nepajėgūs dalyvauti šitoje sistemoje. Žmonės, kurie, pvz., dirba darbininkiškus darbus, uždirba minimalias algas, jie gal dalyvauja sistemoje, bet didelė dalis yra užmiršę, kokiame fonde jie dalyvauja, kokios yra investicijos, neseka to. Tad, žinoma, kad tai yra tiesiog aklas žaidimas, tas pats, kad eitume į parduotuvę apsipirkti užrištomis akimis. Vakaruose yra visiškai kitaip pensijų fondai organizuoti, o tokie individualūs fondai yra elitui, kur 10 – 20 proc. gyventojų gali dayvauti ir gauti naudos iš tokios sistemos“.

Problemų gali būti ir su pensinio amžiaus didinimu.

„Žmonės nori dirbti, o Lietuvoje pagyvenusių dirbančių žmonių yra pakankamai daug. Tiesa, dažnai tas polinkis dirbti ne iš tokio gero gyvenimo, bet dėl to, kad nes pensija labai menka. Vis tiktai, reikia įvardinti, kad viena svarbiausių diskriminacijos problemų šiandien yra - dėl amžiaus. Ir jeigu mes ilginame pensinį amžių, tai reikia galvoti, kaip su tuo kovoti, petvarkyti“, - pastebėjo prof. R. Lazutka.

BTV "Karštas vakaras"


Kalendorius

Balandis 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 1 2 3

Posakiai