COVID-19 pandemija paveikė ne tik fizinę žmonių sveikatą. Nežinomybė, jaudulys dėl artimųjų, baimė užsikrėsti, karantinas ir ekonominis nuosmukis sukėlė gana nemažai ir psichologinių problemų.  Daugelis jų susiję su darbu ir tai yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų, turinti daug įtakos žmonių sveikatai ir organizacijų bei nacionalinės ekonomikos klestėjimui. Europos profesinės sąjungos kviečia dėl to sunerimti ir pradeda kampaniją dėl ES įstatymų, skirtų su tuo kovoti.

Su darbu susijęs stresas jau buvo tapęs epidemija dar prieš sveikatos krizę ir jis yra maždaug pusės visų prarastų darbo dienų priežastis.  Nauji Eurostato duomenys rodo, kad kas trečias darbuotojas visada arba dažnai dirba jausdamas spaudimą - tai yra pagrindinė streso priežastis. Verta pažymėti, kad po izoliacijos, Jungtinių Tautų duomenimis, streso lygis Europoje „geroka pakilo“. 

Jungtinių Tautų inicijuojamą Pasaulinę psichinės sveikatos dieną Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Eurocadres pradėjo kampaniją EndStress.EU dėl psichikos sveikatos darbe. Ji skirta užtikrinti naujai Europos direktyvai dėl psichosocialinių rizikų darbovietėse.

Kodėl atėjo laikas spręsti su darbu susijusio streso problemą Europoje:

- 51% ES darbuotojų teigia, kad stresas yra įprastas reiškinys jų darbo vietoje;

- Manoma, kad depresijos dėl darbo metu išlaidos yra 617 milijardų eurų per metus;

- Ketvirtadalis darbuotojų sako, kad jaučiasi emociškai pavargę, dirbdami izoliacijos metu.

Kaip ir daugelis kitų su psichikos sveikata susijusių dalykų, stresas dažnai suprantamas neteisingai arba jo gėdijamasi. Tačiau jeigu į stresą žiūrėtume kaip į organizacinę problemą, o ne kaip į asmeninę ydą, psichosocialinę riziką ir stresą galėtume valdyti kaip ir bet kurią kitą darbuotojų sveikatai ir saugai kylančią riziką.

Direktyva reikalinga, nes pačios ES tyrimai rodo, kad 89% darbdavių pripažįsta, kad pagrindinė priežastis, kodėl jie rūpinasi darbuotojų sveikata ir sauga, yra įstatymai. Tačiau tik kelios valstybės narės turi įstatymus dėl streso, susijusio su darbu, ir tik trečdalis darbo vietų turi veiksmų planą, kaip užkirsti kelią stresui, susijusiam su darbu.

Pastaraisiais metais profesinės sąjungos Europoje vis daugiau dirba su psichikos sveikatos darbovietėje rizikomis. Statistika vis prastėja: ji rodo, kad vis daugėja žmonių, susiduriančių su psichikos sveikatos problemomis dėl su darbu susijusių aspektų. Tai neigiamai atsiliepia ir pačioms darbovietėms.

Kaip pastebi ETUC, vos keletas ES šalių narių turi teisės aktų, konkrečiai reglamentuojančių organizacinę ir tarpasmeninę aplinką darbovietėje, na, o 1989 m. priimta Europos darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva (Direktyva 89/391/EEB) pasirodė nepakankama padėčiai suvaldyti.

„COVID-19 vis dar yra tarp mūsų ir įmonėms, bandančioms atnaujinti veiklą, direktyva dėl psichosocialinės rizikos, smurto ir priekabiavimo bei darbo organizavimo tikrai būtų padėjusi. Turime užkirsti kelią tam, kad psichinės sveikatos problema tamptų kita sveikatos krize “ – teigia „Eurocadres“ prezidentas Martinas Jefflenas.

„Atėjo laikas Europos Komisijai parodyti, kad jie į psichinę sveikatą žiūri taip pat rimtai kaip į fizinę sveikatą, pateikiant direktyvą kovai su stresu darbe.“ – pridura ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peras Hilmerssonas.

Dar 2019 m. ETUC kongrese Vienoje patvirtinta pozicija, kad Europos profesinės sąjungos sieks naujos su psichosocialinėmis rizikomis kovojančios direktyvos. Tai paskelbta vienu iš šios kadencijos ETUC veiksmų plano prioritetų.

 

Parengta remiantis ETUC inf,


Kalendorius

Spalis 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1

Posakiai ir kita aktuali informacija

____________________________________

 

2020 METŲ DARBO IR POILSIO KALENDORIUS