Naujienos

Pirmosios mintys „nuo žemės ūkio iki šakutės“ - perspektyvios, tačiau trūksta efektyvių veiksmų socialiniams tikslams pasiekti. EFFAT palankiai vertina 2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisijos paskelbtą strategiją „Nuo ūkio iki šakutės“. Komisija įsiklausė į  kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus, ypač pripažindama, kad kuriant sąžiningas, stiprias ir tvarias maisto sistemas svarbų vaidmenį vaidina „darbuotojų socialinė apsauga, darbo ir apgyvendinimo sąlygos, taip pat sveikata ir sauga“. Tačiau nerimaujama dėl to, kad lyg šiol nėra numatyta veiksmingų ir konkrečių veiksmų šiems tikslams pasiekti. Daugiau skaitykite čia.

Komisija paskelbė ES atsigavimo planą. 2020 m. gegužės 27 d. Europos Komisija paskelbė ekonomikos atkūrimo paketą.

EESRK kviečia susipažinti su gegužės mėnesio aktualijomis. Tarp jų -  EESRK siūlymas šiais metais išimties tvarka apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas nepaprastąsias arba ekstremaliosios padėties gaires, kurios padėtų ES šalims savo užimtumo politiką priderinti prie dabartinių, precedento neturinčių aplinkybių.

Tokiose ekstremaliosios Covid-19 padėties užimtumo politikos gairėse būtų galima paminėti veiksmingas laikinas priemones, kurių reikia krizės poveikiui sušvelninti, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarką, pajamų rėmimą, ligos išmokų pratęsimą arba nuotolinio darbo skatinimą (kartu numatant darbdavių atsakomybę už darbuotojų sveikatą ir saugą).

Naujienlaiškį skaitykite ČIA.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gegužės 25 d. nepasirašė memorandumo su prezidentu Gitanu Nausėda ir verslo atstovais „Dėl siekio išsaugoti dirbančiųjų pajamas covid-19 pandemijos padarinių sąlygoto laikino darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo laikotarpiu“.

Tokį sprendimą priėmė LPSK valdyba po gegužės 21 d. susitikimo su prezidento vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta. Anot valdybos, dokumente nematoma realių darbdavių įsipareigojimų.

Seimas priimtomis Darbo kodekso pataisomis (projektas Nr. XIIIP-4554(2) uždraudė diskriminaciją dėl sveikatos būklės (ne tik dėl negalios). Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta galimybė dirbti ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos nuotoliniu būdu ir tada, kai to prašo darbuotojas, savo prašymą pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę; nustatytas kasmetinių atostogų suteikimo privalomumą asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę; reglamentuotas nemokamų atostogų suteikimas darbuotojui, pateikusiam sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę.

Gegužės 15 d. socialiniai partneriai žemės ūkio sektoriuje EFFAT ir GEOPA-COPA, atstovaujantys šio sektoriaus darbuotojų ir darbdavių interesus, pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje pateikiami aiškūs priemonių ir veiksmų punktai, užtikrinantys, kad sezoniniai darbuotojai, atvykstantys iš ES valstybių narių, galėtų tinkamai gyventi ir dirbti, susiklosčius dabartinei pandemijos situacijai. Deklaracijoje nurodoma, kad turi būti sudarytos visos sąlygos saugiam darbuotojo patekimui į savo darbo vietą.

Po valstybių narių nustatytų koronaviruso protrūkių ir sienų ribojimų, Europos Komisija 2020 m. kovo 30 d. paskelbė gaires dėl laisvo darbuotojų judėjimo, reaguojant į darbo jėgos trūkumą svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje.

Gegužės 14 d. virtualiai įvykusiame LMP tarybos posėdyje buvo aptarta įmonių padėtis karantino laikotarpiu, svarstyta LMP pozicija dėl darbdavių siūlomų darbo laiko režimų, apmokėjimo, premijavimo sąlygų ir apmokėjimo pakeitimų Vičiūnų grupės PKP įmonėje Plungėje, MVGP, Mondelez Lietuva Production ir kt.

Tarybos nariai pasisakė prieš siūlomą GPM mokesčio mažinimą karantino metu.

Atostoginiai neturėtų mažėti nei dėl prastovos, nei dėl nedarbingumo ar nemokamų atostogų. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali kilti keblumų, kaip tiksliai atostoginius apskaičiuoti, jeigu darbuotojui buvo paskelbta dalinė prastova, o atostoginiai apskaičiuojami pagal jo vidutinį dienos darbo užmokestį.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata.

Visas VDI ir sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas rasti galite  ČIA.

Gegužės 13 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas posėdžio pradžioje perdavė premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimą 25-ųjų Trišalės tarybos veiklos metinių proga.

Vėliau Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė pristatė Nacionalinį verslo ir žmogaus teisių veiksmų plano 2020-2024 m. projektą.

Trišalės tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad rengiant tokius planus turi būti įtrauktos ne tik valstybės institucijos, bet ir socialiniai partneriai.

Toliau svarstytas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlytas Darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4674 (2). Trišalės tarybos išvados paprašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Spartus kokybiškų darbo vietų kūrimas – vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Strategijos, kuri pasak Europos Komisijos, atsižvelgiant į artėjančią užimtumo ir socialinę krizę, sukeltą  „Covid-19“ protrūkio, turėtų būti peržiūrima. Vienas iš pagrindinių Užimtumo gairių* tikslas dabar turėtų tapti -  Europos darbo rinkos neigiamos padėties švelninimas.

*Primename, kad Užimtumo gairės – tai bendri užimtumo politikos prioritetai ir tikslai, kuriuos siūlo Komisija, kuriems pritaria nacionalinės vyriausybės ir kuriuos priima ES Taryba.

Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 11 d. buvo registruota 197,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų,  tai yra beveik tiek pat, kiek ir prieš savaitę. Nuo karantino pradžios į Užimtumo tarnybą kreipėsi 37,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Iki karantino paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Po karantino paskelbimo kovo 16 d. įdarbinimas sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai 2,2 tūkst. per savaitę. 

Išsamiau: Užimtumo tarnybos savaitės apžvalgoje „Situacija darbo rinkoje 2020 m. gegužės 11 d.“

2020 m. gegužės 13 d.  15.00 val. vyks Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis. 

Posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Posėdžio darbotvarkė.

1 darbotvarkės klausimo medžiaga, 1 darbotvarkės klausimo medžiaga1;

2 darbotvarkės klausimo medžiaga, 2 darbotvarkės klausimo medžiaga1, 2 darbotvarkės klausimo medžiaga2;

 3 darbotvarkės klausimo medžiaga.