Naujienos

Lapkričio 19 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame Prezidento patarėjai Simonas Krėpšta ir Irena Segalovičienė pristatė Prezidentūros siūlymus, kuriais siekiama geriau derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui bei įtvirtinti lygiateisiškumo principą. Siūloma pakeisti Darbo kodeksą, suteikiant 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį 1 arba 2 vaikus iki 12 metų auginantiems tėvams arba auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Šiuo metu vadinamieji mamadieniai ir tėvadieniai suteikiami 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų auginantiems asmenims arba tėvams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.

„Mondelez“ įmonėje, Mecheleno mieste, šiandien ir rytoj nutraukiama veikla. Kolegos Belgijoje susirūpinusios neefektyviomis derybomis ir sudėtingomis konsultacijomis, susijusiomis su kolektyvinių sutarčių pasirašymu.

„Keletą metų bevaisiai derėjomės dėl daugelio kolektyvinių sutarčių, ypač dėl tinkamo darbo ir įmonės pertvarkų“, - teigia profsąjungų atstovai Theo Van Malderenas (ACV Puls) ir Diana Minten (BBTK).

„Mondelez“ vadovybė raginama dar kartą susitikti su socialiniais partneriais ir vėl pradėti derybas.

Solidarizuojamės su kolegomis!

Daugiau informacijos (olandų kalba) ieškokite ČIA.

Nepaisant to, kad daugelis viešojo ir privataus sektoriaus įmonių ir įstaigų pabrėžia darbuotojų svarbą, jų įtraukimą į veiklos procesus, pavaldinių arba bendradarbių puolimas, terorizavimas, dar vadinamas mobingu, – vis dar opi problema.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė J. Vveinhardt laidoje DELFI 11 teigė, kad ir vyrų, ir moterų, patiriančių mobingą, skaičiai yra panašūs. J. Vveinhadrt teigimu, pastaruoju metu ši problema labai opi ir karšta, tačiau ji pridūrė, kad tikrai ne dėl to, kad tokių atvejų padaugėjo, priešingai – žmonės pagaliau nusprendė nebetylėti. O Lygių galimybių kontrolieriaus Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits vardijo, kokie vadovo veiksmai gali būti įvardijami kaip mobingas ar priekabiavimas, kuris, teisininkės teigimu, gali būti įvardijamas kaip mobingo atmaina.

Daugiau skaitykite ČIA.

Lapkričio 15 d. pagaliau pabaigtos beveik metus užtrūkusios intensyvios derybos dėl kolektyvinės sutarties AB "Mondelez Lietuva Production".  Derybų metu teko pasitelkti ir kolegų iš kitų kompanijos įmonių kolektyvinių sutarčių patirtį, IUF ir EFFAT konsultacijas, taip pat įgyta naujos patirties, kurią LMP taikys ateities derybose.

Sutartis galios 4 metus, tačiau darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos bus peržiūrimos kasmet.

Sutarties pasirašymas numatomas gruodžio viduryje.

2019 m. lapkričio 19 d.  14.00 val. organizuojamas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis . Posėdis vyks Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A.Vivulskio g. 11, 201 salė). 

Posėdžio darbotvarkė,  1 darbotvarkės klausimo medžiaga, 3 darbotvarkės klausimo medžiaga, 4 darbotvarkės klausimo medžiaga, 4 darbotvarkės klausimo medžiaga1, 5 darbotvarkės klausimo medžiaga, 5 darbotvarkės klausimo medžiaga1, 6 darbotvarkės klausimo medžiaga.

Tema, kuri visada yra verslininkų ir užsienio investuotojų dėmesio centre - darbo kodeksas. Lietuva nuolat siekia investuoti į aukštesnės kvalifikacijos darbo rinką, mokslinius tyrimus bei plėtrą, todėl verslas nuolat iškelia daugybę klausimų, susijusių su lanksčia ir dinamiška darbo rinka. Verslo lyderiai, priklausantys Britanijos prekybos rūmams Lietuvoje, ir atstovaujantys aktyvių asmenų, plėtojančių atvykstančias investicijas, požiūriams, išsakė keletą savo pozicijų dėl Darbo kodekso. 

Ar planuojamas naujas puolimas prieš darbuotojų teises?

Europos ekonomika auga jau septynerius metus iš eilės. Prognozuojama, kad 2020 ir 2021 m. ji augs ir toliau. Darbo rinkos tebėra stiprios, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau išorinė aplinka tapo kur kas nepalankesnė, o netikrumas išlieka didelis. Visų pirma tai daro neigiamą poveikį gamybos sektoriui, kuriame taip pat vyksta struktūriniai pokyčiai. Todėl panašu, kad Europos ekonomika pereina prie užsitęsusio vangesnio augimo ir sumažėjusios infliacijos laikotarpio.

Lapkričio 6 - 7 dienomis Zagrebe vyko EFFAT Kongresas. Iki tol kelios dienos buvo skirtos aktualioms ir intensyvioms profesinių sąjungų narių diskusijoms LGBTQI, jaunimo, moterų, Centrinės ir Rytų Europos šalių profsąjungų klausimais.

EFFAT Kongresas  - svarbus įvykis, kai garsiai ir aiškiai ištariami pagrindiniai profesinės sąjungos reikalavimai  socialinėje ir ekonominėje politikos aplinkoje ir pasisakoma už į darbuotojus orientuotą ES. Kas penkis metus organizuojamas Kongresas aptarė svarbiausius EFFAT, kurios nare jau 22 metus yra ir Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, ateities iššūkius ir diskututavo dėl prioritetinių organizacijos veiklos, kuria bus siekiama užtikrinti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas ir teisingą darbo užmokestį visuose sektoriuose, klausimų. 

Kongrese dalyvavo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Raimondas Tamašauskas ir LMP jaunimo koordinacinio komiteto pirmininkas Paulius Padroštis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) neseniai priimtoje nuomonėje teigia, kad nuolat mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui Europos Sąjunga ir valstybės narės turi parengti išsamias strategijas, kaip formuoti nacionalinę politiką, kad būtų veiksmingai sprendžiamas aktyvaus senėjimo klausimas.

EESRK manymu, priemonės, kurių iki šiol imtasi ES ir nacionaliniu lygiu, yra nesuderintos ir nepadėjo užtikrinti, kad Europos darbo rinkose nebūtų diskriminuojami vyresnio amžiaus darbuotojai.

Augantis darbo bei asmeninio gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo idėją. Šio balanso paieškos tikrai nėra naujiena, ir pastaruoju metu apie pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo kalbama vis dažniau. Siekiant atskleisti labiausiai pasiteisinusias profesinių sąjungų strategijas ir gerąją patirtį, užtikrinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ETUC parengė medžiagą, kurioje pateikiama 10 valstybių narių (Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Švedijos) geroji praktika, susijusi su derybomis ir susitarimais dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Naujai išrinkta Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen, dar prieš užimdama šias pareigas, pažadėjo, kad per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų ji pasiūlys teisės aktą, kuriuo bus užtikrinama, kad kiekvienas ES darbuotojas gautų sąžiningą minimalų darbo užmokestį, kuris turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į nacionalines tradicijas, sudarant kolektyvines sutartis ar taikant teisines nuostatas.  Toks pažadas ne tik sulaukė įvairių reakcijų, bet ir sužadino daugybę diskusijų.

EFFAT ir ETUC nuomone, šis EK pirmininkės pažadas tikrai yra perspektyvus, tačiau kartu dėl akivaizdžių priežasčių yra labai sudėtingas ir iškelsiantis daug iššūkių Europos profesinėms sąjungoms.

Šiandien, adresu J. Jasinskio g. 9, 3-o aukšto salėje,  vyko LPSK Valdybos posėdis. Posėdyje dalyvavo ir LR Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.  Posėdžio darbotvarkę rasite ČIA.